išrutula

ìšrutula sf. (1), išrutulà (3^4b) Š, BŽ467 išsirutuliojimas, raida, vystymasis: Butų mokestis yra kapitalistinio ir mainų ūkio išrutulos išdava EncIV1235. Ir mūsų veiksmažodis tverti būtų galėjęs ìšrutulos keliu įgauti „darymo“, „kūrimo“ ir „leidimo (schaffen)“ reikšmę K.Būg. Didžiosios pramonės išrutula K.Būg. Rašė knygą „Kapitalizmo išrutula Rusijoje“ rš. Mūsų klėtis primena graikų šventyklos išrutulą (užuomazgą, pradmenį) rš. Aš neskelbiu grįžimo į pirminį žmogaus išrutulos būvį rš.